Galite žinoti žmogų, veiksmą ir daiktą įvardijančius žodžius, bet vis tiek abejoti, kaip juos sujungti. Anglų kalbos gramatika paaiškina šiuos ryšius: kas ką nors daro, ar tai vyksta reguliariai, ar dabar, kurį daiktą turite omenyje ir ar ką nors teigiate, ar klausiate. Jos praktinė paskirtis – aiškiai perteikti jūsų mintį.
Pradedančiajam sunkumų dažnai kelia ne viena sudėtinga taisyklė, o keli maži sprendimai tame pačiame sakinyje. Reikia is ar does? Ar veiksmažodžiui reikia -s? Prieš daiktavardį rašyti a ar the? Mokantis sistemos nuoseklia tvarka šiuos pasirinkimus suprasti lengviau.
Šis vadovas padeda žingsnis po žingsnio susikurti pagrindą. Jame aptariama pagrindinė anglų kalbos gramatika, kurios reikia norint prisistatyti, kalbėti apie kasdienius įvykius, paprašyti informacijos ir sujungti paprastas mintis. Tai nėra visų išimčių sąrašas. Kiekviename skyriuje aiškinamas modelis, o pavyzdžiai pateikiami šalia, kad matytumėte ir sakinio sandarą, ir priežastį, dėl kurios vartojama konkreti forma.
Angliško sakinio sandara
Įprastame tiesioginiame sakinyje veiksnys dažniausiai eina prieš veiksmažodį. Veiksnys nurodo, apie ką kalbama, o veiksmažodis reiškia veiksmą arba būseną. Jei veiksmas turi papildinį, jis paprastai eina po veiksmažodžio. Sakinyje Maya reads a message. (Maja skaito žinutę.) Maya yra veiksnys, reads – veiksmažodis, o a message – papildinys.
Ši tvarka perteikia reikšmę. Sakinyje The dog follows the boy. (Šuo seka berniuką.) seka šuo; sukeitus daiktavardžius vietomis, pasikeičia, kas ką seka. Todėl anglų kalboje ne visada galima tokia žodžių tvarka, kuri natūraliai skamba lietuviškai. Pirmiausia raskite veiksnį ir veiksmažodį, tada pridėkite minčiai užbaigti reikalingą informaciją.
Ne kiekvienam sakiniui reikia papildinio. The baby sleeps. (Kūdikis miega.) yra visas sakinys, o The baby is tired. (Kūdikis pavargęs.) forma is susieja veiksnį su apibūdinimu. Įprastuose pilnuose tiesioginiuose sakiniuose dažniausiai būtinas išreikštas veiksnys: sakinyje It is cold. (Šalta.) yra it, nors jis nenurodo konkretaus daikto. Dažna išimtis – paliepimai: Open the window. (Atidarykite langą.) kreipiasi į klausytoją aiškiai nepasakant you.
Įvardžiai: veiksnys ir papildinys
Įvardžiai leidžia kalbėti apie žmones ir daiktus nekartojant jų pavadinimų kiekvieną kartą. Jų forma gali keistis priklausomai nuo vaidmens sakinyje. Veiksnio forma vartojama veiksnio vietoje, o papildinio forma – po daugelio veiksmažodžių ir po prielinksnių. Sakinyje She knows me. (Ji mane pažįsta.) she yra veiksnys, o me – papildinys. Pakeitus juos į her ir I, taisyklinga sandara neišliktų.
| Veiksnys | Papildinys | Savybinė forma prieš daiktavardį |
|---|---|---|
| I | me | my |
| you | you | your |
| he | him | his |
| she | her | her |
| it | it | its |
| we | us | our |
| they | them | their |
Paskutinis stulpelis rodo, kieno žmogų ar daiktą turime omenyje: my friend (mano draugas), their house (jų namas). Šios formos eina prieš daiktavardį. Palyginkite This is my bag. (Tai mano krepšys.) ir This bag is mine. (Šis krepšys yra mano.) Forma mine vartojama savarankiškai. Sakykite my bag, ne the my bag. Su žmogaus vardu priklausomybę galima žymėti 's: Maya's bag (Majos krepšys).
You galima kreiptis ir į vieną žmogų, ir į kelis; įprastas derinimas su veiksmažodžiu nesikeičia. They gali reikšti kelis žmones ar daiktus, bet vartojamas ir vienam asmeniui, pavyzdžiui, kai jo lytis nežinoma. Ir tuomet vartojamos tokios formos kaip they are ir they have. Įvardžių mokykitės kaip pilnų sakinių dalių, o ne vien kaip atskiro vertimų sąrašo.
Be: kada vartoti am, is ir are?
Veiksmažodis be susieja veiksnį su informacija apie tapatybę, būseną ar vietą. Esamajame laike vartokite am su I, is su he, she, it ir vienaskaitos daiktavardžiu išreikštu veiksniu, o are – su you, we, they ir daugiskaitos veiksniu. Pasirinkimas priklauso nuo veiksnio, ne nuo artimiausio žodžio.
Sakinyje My sister is a doctor. (Mano sesuo yra gydytoja.) is susieja žmogų su profesija. Sakinyje We are tired. (Esame pavargę.) susiejami žmonės ir būsena, o The keys are on the table. (Raktai yra ant stalo.) nurodo jų vietą. Kai kuriose kalbose, įskaitant lietuvių, tokiuose teiginiuose be atitikmenį galima praleisti, tačiau šiuose bendrinės anglų kalbos sakiniuose jis būtinas. Amžius taip pat nusakomas šiuo modeliu: I am twenty. (Man dvidešimt metų.)
Neigiamajame sakinyje po veiksmažodžio rašykite not: She is not ready. (Ji nepasiruošusi.) Klausime veiksmažodį perkelkite prieš veiksnį: Is she ready? (Ar ji pasiruošusi?) Į šį modelį nepridėkite do. Trumposios formos, pavyzdžiui, I'm, isn't ir aren't, dažnos pokalbiuose bei neoficialiuose tekstuose.
Be nėra universalus žodis, kurį reikia įterpti prieš kiekvieną veiksmą. Sakiniui I work. (Dirbu.) nereikia am. I am working. (Šiuo metu dirbu.) yra kita taisyklinga konstrukcija, paaiškinta toliau. I am work. klaidingai sujungia abi konstrukcijas.
Daiktavardžiai ir jų skaičius
Skaičiuojamasis daiktavardis gali įvardyti atskirą vienetą, kurį skaičiuojame: vieną bilietą, du bilietus. Įprasta daugiskaitos galūnė yra -s, tačiau rašybos modeliai skiriasi: box–boxes, city–cities, boy–boys. Yra ir netaisyklingosios daugiskaitos formų, pavyzdžiui, child–children (vaikas–vaikai). Vien dėl daugiskaitos apostrofo nepridėkite.
Neskaičiuojamieji daiktavardžiai įprastomis reikšmėmis vartojami kitaip. Water (vanduo), information (informacija) ir furniture (baldai) tomis reikšmėmis paprastai nėra skaičiuojami tiesiogiai. Sakykite some information (šiek tiek informacijos), ne an information. Norėdami skaičiuoti kiekį ar vienetus, pridėkite tinkamą skaičiuojamąjį daiktavardį: two glasses of water (dvi stiklinės vandens) arba three pieces of furniture (trys baldai, pažodžiui – trys baldų vienetai).
Skaičiuojamumas priklauso nuo žodžio vartosenos ir reikšmės, o ne vien nuo to, ar daiktą galima suskaičiuoti tikrovėje. Tas pats daiktavardis gali būti vartojamas abiem būdais: chicken gali reikšti vištieną, o a chicken – vieną paukštį. Norimą reikšmę padės pasitikrinti mokomasis žodynas. Nemanykite, kad anglų kalbos modelis sutampa su lietuvių kalbos vartosena.
Some dažnai reiškia neapibrėžtą kiekį teigiamuosiuose sakiniuose: We have some rice. (Turime šiek tiek ryžių.) Any dažnas neigiamuosiuose sakiniuose ir neutraliuose klausimuose: We don't have any rice. (Visai neturime ryžių.) Tai dažni modeliai, o ne absoliučios taisyklės: pasiūlymuose dažnai vartojamas some, kaip sakinyje Would you like some tea? (Ar norėtumėte arbatos?) Klausdami apie kiekį vartokite How many tickets? (Kiek bilietų?) su skaičiuojamojo daiktavardžio daugiskaita ir How much water? (Kiek vandens?) su neskaičiuojamuoju daiktavardžiu.
Artikeliai: a, an, the ar be artikelio?
Artikeliai padeda klausytojui suprasti, kurį asmenį ar daiktą turite omenyje. Lietuvių kalboje artikelių nėra, todėl verta mokytis jų paskirties, o ne ieškoti tiesioginio vertimo. Vartokite a/an su skaičiuojamuoju vienaskaitos daiktavardžiu, kai pristatote vieną kategorijos narį, bet klausytojui dar nenurodote, kurį būtent. Vartokite the, kai klausytojas gali atpažinti minimą žmogų ar daiktą. Pavyzdyje I bought a lamp. The lamp is blue. (Nusipirkau lempą. Lempa mėlyna.) antrasis sakinys nurodo jau paminėtą lempą.
Tai ne vien pirmo ir antro paminėjimo taisyklė. Galite paklausti Could you close the door? (Gal galėtumėte uždaryti duris?) anksčiau jų neminėję, jei aišku, apie kurias duris kalbama. a arba an rinkitės pagal toliau einantį garsą, ne parašytą raidę: junginyje a university daiktavardis prasideda /j/, o junginyje an hour – balsiu.
Bendruose teiginiuose daugiskaitos ir neskaičiuojamieji daiktavardžiai dažnai vartojami be artikelio: Dogs need exercise. (Šunims reikia judėti.) Skaičiuojamajam vienaskaitos daiktavardžiui paprastai reikia determinanto: a book, the book arba my book. Determinantas čia reiškia žodį, kuris padeda patikslinti, ką žymi daiktavardis. Daugiau rasite Cambridge paaiškinime apie artikelius.
Būdvardžiai, prieveiksmiai ir laipsniai
Būdvardis apibūdina žmogų ar daiktą. Jis dažniausiai eina prieš daiktavardį, kaip junginyje a quiet room (tylus kambarys), arba po be, kaip sakinyje The room is quiet. (Kambarys tylus.) Anglų kalbos būdvardžiai paprastai nekeičiami pagal daiktavardžio skaičių ar gramatinę giminę. Ta pati forma quiet vartojama ir junginyje two quiet rooms (du tylūs kambariai). Daugiskaitos galūnę pridėkite prie daiktavardžio, ne prie būdvardžio.
Prieveiksmis gali apibūdinti, kaip atliekamas veiksmas. Palyginkite She is careful. (Ji atsargi.), kur apibūdinamas žmogus, ir She drives carefully. (Ji vairuoja atsargiai.), kur apibūdinamas vairavimas. Daugelis būdo prieveiksmių baigiasi -ly, tačiau ši priesaga nėra universalus požymis. Fast gali būti ir būdvardis, ir prieveiksmis, o friendly yra būdvardis. Įprastas būdvardį good (geras) atitinkantis prieveiksmis yra well (gerai).
Lyginant du dalykus prie daugelio trumpų būdvardžių pridedama -er: This bag is cheaper than that one. (Šis krepšys pigesnis už aną.) Su daugeliu ilgesnių būdvardžių vartojamas more: This chair is more comfortable. (Ši kėdė patogesnė.) Aukščiausiasis laipsnis išskiria kraštutinę ypatybę grupėje: the cheapest bag (pigiausias krepšys), the most comfortable chair (patogiausia kėdė). Kai kurios formos netaisyklingosios, pavyzdžiui, good–better–best. Naują būdvardį mokykitės kartu su jo laipsniavimo formomis, kai jų prireikia, ir nejunkite abiejų aukštesniojo laipsnio modelių į tokias formas kaip more cheaper.
Have ir there is: turėti ar būti?
have vartokite kalbėdami apie turėjimą ir daugelį asmeninių ryšių ar ypatybių. Esamajame paprastajame laike vartokite has su he, she, it ir vienaskaitos daiktavardžiu išreikštu veiksniu: Maya has a bicycle. (Maja turi dviratį.) Šio modelio klausimuose ir neigiamuosiuose sakiniuose vartojamas do/does: Does Maya have a bicycle? (Ar Maja turi dviratį?) Po does pagrindinis veiksmažodis yra have, ne has. Tai pagrindinė forma – žodyne pateikiama forma be to, pavyzdžiui, have, work arba go.
Taip pat sutiksite have got, ypač turėjimui reikšti šnekamojoje britų anglų kalboje. Ši konstrukcija turi savą klausimo modelį: Have you got a bicycle? (Ar turite dviratį?) Abi konstrukcijos naudingos, tačiau nejunkite jų į Do you have got ...? Mokydamiesi pradėkite nuo vieno nuosekliai vartojamo modelio.
There is ir there are pristato, kad kas nors yra ar egzistuoja. There is a shop near my house. (Netoli mano namo yra parduotuvė.) vartokite pirmą kartą pristatydami parduotuvę, o There are two shops. (Yra dvi parduotuvės.) – daugiskaitai. Palyginkite The shop is near my house. (Parduotuvė yra netoli mano namo.) Dabar parduotuvė jau žinoma ir apibūdinate jos vietą. Šiuose pristatymo sakiniuose there nereiškia tolimos vietos.
Present Simple: įpročiai ir faktai
Esamąjį paprastąjį laiką, Present Simple, vartokite įpročiams, bendriems faktams ir situacijoms, kurias pristatote kaip apskritai teisingas dabar. I walk to work. (Į darbą einu pėsčiomis.) apibūdina įprastą veiksmą, nebūtinai vykstantį kalbėjimo metu. She lives near the station. (Ji gyvena netoli stoties.) nusako dabartinę jos situaciją, bet neteigia, kad ji ten gyvens amžinai.
Daugelio veiksmažodžių pagrindinę formą vartokite su I, you, we, they. Su he, she, it arba vienaskaitos daiktavardžiu išreikštu veiksniu pridėkite -s ar tinkamą rašybos variantą: works, watches, studies. Klausimuose ir neigiamuosiuose sakiniuose does jau žymi šią formą, todėl pagrindinis veiksmažodis grįžta į pagrindinę formą: Does she work here? (Ar ji čia dirba?) She doesn't work here. (Ji čia nedirba.)
Su I, you, we, they ir daugiskaitos daiktavardžiu išreikštu veiksniu šiuose klausimuose vartojamas do, o neigiamuosiuose sakiniuose – do not, paprastai trumpinamas į don't: Do they work here? (Ar jie čia dirba?) They don't work here. (Jie čia nedirba.) Pagrindinis veiksmažodis lieka pagrindinės formos. Prisiminkite, kad be turi anksčiau paaiškintą atskirą modelį.
Dažnumą nusakantys žodžiai, tokie kaip often (dažnai) ir usually (paprastai), dažniausiai eina prieš pagrindinį veiksmažodį, bet po be: I usually cook. (Paprastai gaminu valgį.) I am usually busy. (Paprastai esu užsiėmęs.) Present Simple taip pat gali nusakyti tvarkaraščius. Pirma išmokite pagrindines reikšmes, tada retesnes vartosenas; papildomos praktikos rasite British Council vadove apie Present Simple.
Present Continuous: vykstantis veiksmas
Esamasis tęstinis laikas, Present Continuous, sudaromas iš am/is/are ir po jo einančios formos su -ing. Svarbios abi dalys: I am reading. (Dabar skaitau.), ne I reading. Konstrukcija pristato veiklą kaip vykstančią aptariamu metu. Tai gali būti ši konkreti akimirka arba laikinas laikotarpis, apimantis dabartį.
Palyginkite She works in a hotel. (Ji dirba viešbutyje.) ir She is working in a hotel this month. (Šį mėnesį ji dirba viešbutyje.) Pirmasis sakinys jos darbą pristato kaip dabartinę bendrą situaciją. Antrasis pabrėžia laikiną susitarimą; jai nebūtina dirbti būtent tą sekundę, kai tai sakote. Skirtumą lemia norima perteikti reikšmė, ne vien laiko žodžio buvimas.
Daugelis būseną reiškiančių veiksmažodžių, įskaitant know (žinoti) ir need (reikėti), vartojamų įprastomis būsenos reikšmėmis, dažniausiai turi paprastąsias formas. Sakykite I know the answer. (Žinau atsakymą.) net kalbėdami apie dabartį. Kai kurie veiksmažodžiai paprastąja ir tęstine forma reiškia skirtingus dalykus, todėl šios pradinės taisyklės nepaverskite teiginiu, kad konkretus veiksmažodis niekada negali turėti formos su -ing.
Past Simple: užbaigta praeitis
Būtasis paprastasis laikas, Past Simple, įvykį ar situaciją priskiria pasibaigusiam praeities laikotarpiui. Laikas gali būti aiškiai nurodytas, kaip sakinyje We visited our friends yesterday. (Vakar aplankėme draugus.), arba suprantamas iš pokalbio. Sakinyje nebūtina vartoti yesterday, kad tiktų šis laikas. Svarbus praeities kontekstas, o ne konkretus raktinis žodis.
Taisyklingųjų veiksmažodžių būtojo laiko forma paprastai sudaroma pridedant -ed ir prireikus pakoreguojant rašybą. Netaisyklingųjų veiksmažodžių formas reikia išmokti: go–went, see–saw. Įprastuose klausimuose ir neigiamuosiuose sakiniuose su šiais veiksmą reiškiančiais veiksmažodžiais vartokite did arba didn't ir pagrindinę formą: Did you go? (Ar ėjote?) I didn't go. (Nėjau.) Praeitį jau žymi did, todėl didn't went yra netaisyklinga.
Be būtajame laike turi kitokį modelį: I/he/she/it was ir you/we/they were. Vartokite Was she at home? (Ar ji buvo namuose?) ir She wasn't at home. (Jos nebuvo namuose.) be did. Praktikuodamiesi aiškiai skirkite be nuo įprastų pagrindinių veiksmažodžių.
Ateitis: will, going to ir susitarimai
Anglų kalboje ateitį galima nusakyti keliais būdais. Will su pagrindine forma gali reikšti prognozę, pažadą ar kalbėjimo metu priimtą sprendimą. Pastebėję, kad žmogui sunku nešti krepšį, sakiniu I'll help you. (Aš jums padėsiu.) galite išreikšti ką tik priimtą sprendimą. Neigiamoji forma won't reiškia will not.
Be going to su pagrindine forma dažnai reiškia jau turimą ketinimą arba dabartiniais požymiais pagrįstą prognozę. I'm going to study tonight. (Šį vakarą ketinu mokytis.) pristato jau turimą planą. Šioje konstrukcijoje palikite am/is/are; I going to study yra nepilna forma.
Present Continuous gali nusakyti sutartą būsimą įvykį: We're meeting our teacher tomorrow. (Rytoj susitinkame su savo mokytoju.) Šių formų vartosena gali persidengti, o kontekstas lemia, kuri skamba natūraliai. Nelaikykite will privalomu kiekvienos minties apie ateitį vertimu. Pirmiausia nuspręskite, ar pranešate apie sprendimą, apibūdinate ketinimą, ar kalbate apie susitarimą.
Present Perfect: ryšys su dabartimi
Esamasis atliktinis laikas, Present Perfect, sudaromas iš have/has ir būtojo laiko dalyvio, dažnai vadinamo trečiąja veiksmažodžio forma. Taisyklingųjų veiksmažodžių ji rašoma taip pat kaip būtojo laiko forma su -ed; netaisyklingųjų formos gali skirtis, kaip write–wrote–written. Šis laikas sieja praeities situaciją su dabartimi, o ne tik priskiria ją pasibaigusiam praeities laikotarpiui.
Pavyzdžiui, I have lost my key. (Pamečiau raktą.) gali paaiškinti, kodėl dabar negalite atidaryti durų. I lost my key yesterday. (Vakar pamečiau raktą.) priskiria pametimą konkrečiam pasibaigusiam laikui. Present Perfect paprastai nederinamas su pasibaigusį laiką nurodančiu žodžiu, tokiu kaip yesterday. Jis taip pat nusako patirtį iki dabarties ir kai kurias tebesitęsiančias situacijas: I have lived here for two years. (Čia gyvenu jau dvejus metus.) Šiuo atveju žmogus ten tebegyvena. Tai pradinė apžvalga; kitų vartosenų rasite British Council paaiškinime apie Present Perfect.
Taip pat skaitykite: Anglų kalbos laikai: kaip juos išmokti nesusipainiojant (paaiškinimas pradedantiesiems)
Klausimai ir neigimas
Ne visi anglų kalbos klausimai sudaromi pridėjus tą patį pagalbinį žodį. Pirmiausia pažvelkite į veiksmažodžio konstrukciją. be perkelkite prieš veiksnį. Kai Present Simple ar Past Simple vartojamas įprastas pagrindinis veiksmažodis, daugumai klausimų reikia do/does/did. Jei yra modalinis veiksmažodis, pavyzdžiui, can, jį perkelkite prieš veiksnį. Lentelėje taip pat parodytas pagalbinis have laike Present Perfect.
| Teigiamasis sakinys | Klausimas | Neigiamasis sakinys |
|---|---|---|
| She is ready. | Is she ready? | She isn't ready. |
| She works here. | Does she work here? | She doesn't work here. |
| She can help. | Can she help? | She can't help. |
| She has finished. | Has she finished? | She hasn't finished. |
Sudėtinėje formoje klausimui vartokite pirmąjį pagalbinį veiksmažodį, o neigimui po jo pridėkite not: Is she working? (Ar ji dabar dirba?) She isn't working. (Ji dabar nedirba.) Pagalbinis have klausime Has she finished? (Ar ji baigė?) veikia kitaip nei turėjimas, išreikštas Does she have a bicycle? (Ar ji turi dviratį?) Klausiamieji žodžiai paprastai eina prieš klausimo konstrukciją: Where does she work? (Kur ji dirba?) Nepridėkite dar vieno do, jei tinkamas pagalbinis veiksmažodis jau yra.
Dažna išimtis – klausimai apie patį veiksnį. Neutraliame klausime Who works here? (Kas čia dirba?) who užima veiksnio vietą, todėl does nevartojamas. Palyginkite Who does she help? (Kam ji padeda?) Čia she tebėra veiksnys, o klausiama apie papildinį. Šis skirtumas išsamiau paaiškintas Cambridge vadove apie klausimus su klausiamaisiais žodžiais.
Can, should ir must
Modaliniai veiksmažodžiai kitam veiksmažodžiui suteikia gebėjimo, leidimo, patarimo ar būtinybės reikšmę. Pradedančiajam naudinga pradėti nuo can, should ir must. Po jų eina pagrindinė forma be to, o patys jie neįgyja trečiojo asmens -s: taisyklinga She can swim. (Ji moka plaukti.), ne She cans to swim.
Can gali nusakyti gebėjimą arba padėti paprašyti leidimo: Can I sit here? (Ar galiu čia atsisėsti?) Should dažnai reiškia patarimą: You should rest. (Turėtumėte pailsėti.) Must gali išreikšti griežtą reikalavimą: You must show your ticket. (Privalote parodyti bilietą.) Tai naudingos pagrindinės reikšmės, bet ne visos galimos vartosenos.
Atkreipkite dėmesį į neigimą. You mustn't enter. reiškia, kad įeiti draudžiama. You don't have to enter. reiškia, kad įeiti nebūtina, bet nedraudžiama. Šios reikšmės nėra tapačios. Have to taip pat reiškia būtinybę, tačiau gramatiškai vartojamos tokios formos kaip Does she have to ...? Daugiau informacijos pateikta Cambridge paaiškinime apie must.
Prielinksniai: laikas, vieta ir judėjimas
Prielinksniai susieja daiktavardį ar įvardį su likusia sakinio dalimi. Jie gali nurodyti vietą, laiką arba kryptį. Jų reikšmės retai visais atvejais atitinka vieną kitos kalbos žodį, todėl prielinksnį naudingiau mokytis su visu junginiu, o ne tikėtis, kad vienas vertimas tiks visur.
Nusakant vietą in dažnai nurodo, kad kas nors yra tam tikros erdvės viduje, on – ant paviršiaus, o at – tam tikrame taške ar su veikla susijusioje vietoje. Palyginkite in the box (dėžėje), on the desk (ant rašomojo stalo) ir at the bus stop (autobusų stotelėje). Tai pradiniai modeliai, o ne išsamūs apibrėžimai. Reikia išmokti ir nusistovėjusius junginius, tokius kaip on the bus (autobuse).
Nusakant laiką at vartokite su valandomis, on – su dienomis ir datomis, o in – su mėnesiais, metais ir metų laikais. Taip gaunami junginiai at seven (septintą valandą), on Monday (pirmadienį) ir in September (rugsėjį). Tokiems junginiams kaip next Monday (kitą pirmadienį) ir last year (pernai) šių prielinksnių paprastai nereikia. Judėjimui tikslo link dažnai vartojamas to, kaip go to school (eiti į mokyklą), tačiau įprastas junginys yra go home (eiti namo), be to. Sutikę tokius derinius, pastebėkite ir užsirašykite juos visus.
Jungtukai and, but ir because
Išmokę sudaryti paprastą sakinį, prijunkite antrą mintį. And (ir) prideda informaciją, but (bet) nurodo priešpriešą, o because (nes) pateikia priežastį. Ryšys turi perteikti jūsų mintį, o ne vien pailginti sakinį.
Sakinyje I want to practise, but I am tired. (Noriu pasipraktikuoti, bet esu pavargęs.) antroji dalis priešpriešinama pirmajai. Sakinyje I am studying because I have a test tomorrow. (Mokausi, nes rytoj turiu testą.) ji paaiškina priežastį. Kiekvienai daliai vis tiek reikia taisyklingos vidinės sandaros. Ilgesnis sakinys nepanaikina veiksnio, tinkamos veiksmažodžio formos ar artikelio poreikio.
Tokius ryšius kurkite palaipsniui. Dvi aiškios susietos mintys – naudinga pradžia prieš ilgesnius sakinius su keliais šalutiniais dėmenimis. Tikrindami savo tekstą klauskite ir ar kiekviena dalis gramatiškai taisyklinga, ir ar jungiamasis žodis perteikia norimą ryšį.
Taip pat skaitykite: Kas yra anglų kalbos chunks? 50 naudingų žodžių junginių ir jų reikšmės
Kaip mokytis gramatikos prasmingai?
Pasirinkite vieną praktinę užduotį ir jai reikalingą gramatiką. Prisistatymui mokykitės įvardžių, be ir paprastų daiktavardinių junginių. Dienai apibūdinti dirbkite su Present Simple. Norėdami papasakoti apie neseną kelionę, pradėkite nuo Past Simple. Taip kiekviena nauja forma įgauna paskirtį ir lengviau pastebėsite, kokios informacijos trūksta, kai sakinys atrodo nepilnas.
Perskaitę taisyklę, parašykite kelis tikrovę atitinkančius arba jums naudingus sakinius. Pakeiskite veiksnį, sudarykite neigiamąjį sakinį ir klausimą, stebėdami, kuriuos žodžius reikia keisti. Tada paaiškinkite dviejų formų reikšmės skirtumą, pavyzdžiui, įpročio ir šiuo metu vykstančios veiklos. Jei skirtumo paaiškinti nepavyksta, grįžkite prie situacijos, ne vien prie galūnės.
Klaidas peržiūrėkite pagal rūšį. Praleistam veiksniui, netinkamai veiksmažodžio formai ir praleistam artikeliui reikia skirtingų paaiškinimų. Pataisius vien matomą žodį, bet nesupratus jo vaidmens, vėliau bus sunku sukurti kitokį sakinį. Grįžkite prie to paties modelio su naujais žodžiais ir ieškokite jo trumpuose tekstuose bei įrašuose.
Žodynas ir gramatika padeda vienas kitam. Galite naudoti LuvStudy žodyno pratimus žodžių reikšmėms, rašybai ir tarimui pagal įrašus mokytis, o tada pažįstamus žodžius vartoti savo sakiniuose. Žodyno mokymosi priemonė automatiškai nevertina laisvai parašytų sakinių gramatikos; tikrinkite juos pagal patikimą gramatikos šaltinį arba su žmogumi, kuris gali pateikti tikslių pastabų.
Pasitikrinkite pagrindines taisykles
Šios užduotys kartoja straipsnyje jau paaiškintas taisykles. Pasirinkite atsakymą, tinkantį ir pagal formą, ir pagal reikšmę. Paaiškinimai padės nustatyti, ką dar pakartoti, užuot vertinus pratimą vien pagal surinktus taškus.
- Pasirinkite veiksmažodį: My sister ___ at home. (am / is / are)
- Pasirinkite artikelį vienai neapibrėžtai valandai nusakyti: We need ___ hour. (a / an)
- Pataisykite klausimą: Does he works here?
- Apibūdinkite dabar vykstantį veiksmą: Please wait. I ___ a message. (write / am writing)
- Pataisykite neigiamąjį sakinį: We didn't went out yesterday.
- Išreikškite būtinybės nebuvimą, ne draudimą: You ___ bring food; we have enough. (mustn't / don't have to)
- Paklauskite, kuris žmogus čia dirba: Who ___ here? (work / works)
- Pasirinkite įvardį: Please send the address to ___. (I / me)
Atsakymai ir paaiškinimai
- My sister is at home. (Mano sesuo namuose.) Su vienaskaitos veiksniu vartojama is; veiksmažodis susieja jį su vieta.
- We need an hour. (Mums reikia valandos.) Žodis hour prasideda balsiu, nes jo pradžioje esanti h netariama.
- Does he work here? (Ar jis čia dirba?) Does jau žymi trečiąjį asmenį, todėl pagrindinis veiksmažodis vartojamas pagrindine forma.
- Please wait. I am writing a message. (Prašau palaukti. Rašau žinutę.) Present Continuous pristato veiksmą kaip vykstantį dabar; būtini ir am, ir writing.
- We didn't go out yesterday. (Vakar niekur nėjome.) Po didn't vartokite pagrindinę formą go, ne būtojo laiko formą went.
- You don't have to bring food; we have enough. (Jums nereikia atsinešti maisto; jo turime pakankamai.) Maisto atsinešti nebūtina. Mustn't reikštų draudimą.
- Who works here? (Kas čia dirba?) Šiuo neutraliu klausimu klausiama apie veiksnį, todėl does nepridedamas, o veiksmažodis išlaiko esamojo laiko vienaskaitos formą.
- Please send the address to me. (Prašau atsiųsti adresą man.) Po prielinksnio to vartojama įvardžio papildinio forma.
Taip pat skaitykite: Anglų kalbos skaitymo taisyklės
Ko mokytis toliau?
Naudingas pagrindas – gebėti sukurti aiškų sakinį, paversti jį klausimu ar neigiamuoju sakiniu ir paaiškinti pagrindinių jo formų paskirtį. Nebūtina iš karto prisiminti kiekvieną terminą. Tačiau reikia skirti, pavyzdžiui, apibūdinimą su be nuo veiksmo su įprastu veiksmažodžiu, o įprotį – nuo vykstančios veiklos.
Toliau plėskite po vieną sritį: išsamiau nagrinėkite laikus, mokykitės pasirinkti artikelius skirtinguose kontekstuose, įsiminkite dažnus veiksmažodžių modelius ir praktikuokite ilgesnį rišlų kalbėjimą. Gramatika tampa pritaikoma nuolat susiduriant su prasmingais sakiniais. Šį vadovą pasilikite kaip atmintinę ir grįžkite į skyrių, atsakantį į kitą jums kilusį klausimą.
